įvairaus amžiaus moterys, kurios užsiima visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimu ir apsauga, ir visi žmonės, kurie užsiima moterų teisių ir lyčų lygybės gynimu individualiai arba kartu su kitais.
Moterų žmogaus teisių gynėjai vykdo veiklą, vadovaudamiesi JT deklaracija dėl asmenų, grupių ir visuomenės institucijų teisės ir pareigos remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves, dar žinoma kaip Žmogaus teisių gynėjų deklaracija (1999 m.) Moterų žmogaus teisių gynėjos susiduria su tokia pačia rizika kaip ir visi gynėjai, kurie dirba, kad apgintų žmonių, bendruomenių teises ir aplinką, bet, kaip moterys, jos patiria specifines, su lytimi susijusias rizikas ir gali tapti smurto lyties pagrindu aukomis. Taip gali nutikti todėl, kad moterų žmogaus teisių gynėjos laikomos besipriešinančiomis priimtoms sociokultūrinėms normoms, tradicijoms ir stereotipams apie moteriškumą, moterų vaidmenį ir statusą visuomenėje. Jų darbas dažnai vertinamas kaip iššūkis tradicinei šeimos sampratai.