darbas ne visą darbo laiką

Pilnos darbo dienos laiko valandos gali būti apskaičiuotos, pavyzdžiui, dienos, savaitės, mėnesio ar net metų pagrindu arba pagal vidutinį užimtumo laikotarpį. Moterys dažnai dirba ne visą darbo laiką, dėl ko patenka į nepalankią padėtį, pavyzdžiui, neuždirba pakankamai pajamų, kad būtų ekonomiškai savarankiškos, turi mažiau karjeros galimybių ir sukaupia mažesnę pensiją, ypač kai dirba mažas garantijas suteikiančius (antraeilius) darbus ne visą darbo laiką. Vis dėlto tinkamas darbas ne visą darbo laiką gali prisidėti prie didesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje. Tradicijos, kaip darbas ne visą darbo laiką vertinamas apskritai ir ypač socialinių partnerių, įvairiose šalyse skiriasi. Darbas ne visą darbo laiką gali būti matomas kaip galutinis, tradicinius lyčių vaidmenis atspindintis produktas, pabrėžiant darbo ne visą darbo laiką trūkumus apmokėjimo, karjeros, teisių į pensiją ir kitose srityse. Kita vertus, jis gali būti vertinamas kaip priemonė didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir tokiu būdu, bent jau tam tikru mastu, jų ekonominę nepriklausomybę.