Home › Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

 

Expand topic questions | Collapse topic questions

Pekino veiksmų platforma

Kas yra Pekino veiksmų platforma?

1995 m. per 180 pasaulio šalių atstovai susitiko Pekine, Kinijoje surengtoje Ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, kurią organizavo Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė taryba. Jų bendras tikslas buvo tęsti tarptautinės bendruomenės anksčiau pradėtą veiklą lyčių lygybės skatinimo srityje. Pagrindinis konferencijos uždavinys – numatyti tolesnius veiksmus siekiant suteikti daugiau galių moterims ir užtikrinti visateisį jų dalyvavimą visose visuomenės gyvenimo srityse.

Konferencija padėjo parengti ir suformuluoti dokumentą, atspindintį praėjusio šimtmečio pabaigos moterų problemas.

Šis dokumentas pavadintas Pekino lygybės, plėtros ir taikos deklaracija bei veiksmų planas .

Kokias temas apima Pekino deklaracija ir veiksmų planas (PDVP)?

PDVP įgyvendinimas reikalauja, kad vyriausybės ir tarptautinė bendruomenė įsipareigotų imtis veiksmų. Identifikuota 12 probleminių sričių, išreiškiančių aiškias esamas kliūtis moterų pažangos kelyje ir reikalaujančių imtis veiksmų (paryškintu šriftu nurodytos jau peržiūrėtos sritys):

  1. Moterys ir skurdas (A)
  2. Moterų švietimas ir profesinis mokymas (B)
  3. Moterys ir sveikata (C)
  4. Smurtas prieš moteris (D)
  5. Moterys ir ginkluoti konfliktai (E)
  6. Moterys ir ekonomika (F)
  7. Moterys valdžioje ir sprendimų priėmime (G)
  8. Instituciniai mechanizmai (H)
  9. Moterys ir žmogaus teisės (I)
  10. Moterys ir žiniasklaida (J)
  11. Moterys ir aplinkosauga (K)
  12. Mergaitės (L)
Koks Europos Sąjungos ryšys su Pekino deklaracija?

Europos Sąjunga laiko moterų ir vyrų lygybę pagrindiniu principu.

 „Moterų ir mergaičių teisės yra neatimama, neatsiejama ir nedaloma pagrindinių žmogaus teisių dalis“

Po 1995 m. Ketvirtosios Jungtinių Tautų moterų konferencijos Pekine Europos Taryba nurodė valstybėms narėms atlikti kasmetinę PDVP įgyvendinimo peržiūrą.  Vėlesniais metais atlikusios šią peržiūrą, valstybės narės priėjo prie išvados, kad „Europos Sąjunga turi nuosekliau ir nuolat stebėti PDVP įgyvendinimą“.  

Todėl 1998 m. nuspręsta, kad Europos Taryba bus atsakinga už informacijos apie valstybių narių pažangą lyčių lygybės srityje teikimą bei už šios pažangos peržiūrą ir įvertinimą. Tuo tikslu kiekviena Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė rengia ataskaitą apie tam tikros probleminės PDVP srities pažangą visose valstybėse narėse. 

Nuo 1999 m. pirmininkaujančios valstybės narės parengė kiekybinius ir kokybinius rodiklius 9 (devynioms) iš 12 (dvylikos) probleminių sričių. Remdamasi pirmininkaujančios valstybės ataskaitoje pateiktu įvertinimu, Taryba kas pusmetį patvirtina išvadas dėl rekomenduojamų rodiklių. Šiuo metu dar neparengti rodikliai trims sritims: „Moterys ir žmogaus teisės“, „Moterys ir žiniasklaida“, „Moterys ir aplinkosauga“.

2008 m. gruodžio mėnesį Europos Taryba pakvietė Europos Komisiją ir Valstybes nares atlikti bendrąją visų PDVP probleminių sričių peržiūrą. Ataskaitoje nurodytos sritys, kuriose lyčių lygybė dar neįgyvendinta, ir reikšmingi ateities iššūkiai. Vėliau Švedija, pirmininkaujanti Europos Tarybai, pagal šią ataskaitą parengė išvadas ir „Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo valstybėse narėse ir ES institucijose peržiūra“ – „Pekinas + 15“: pažangos peržiūra“, Tarybos patvirtintas 2009 m. lapkričio 30 d. posėdyje.

Koks EIGE vaidmuo?

Kai kurioms probleminėms sritims ES nustatyti rodikliai neapima visų strateginių PDVP tikslų ir ne visada turimi ES lygmens statistiniai duomenys; kartais trūksta ir nacionalinio lygmens duomenų. Todėl nelengva atlikti visapusę su PDVP susijusių politikos pokyčių valstybėse narėse stebėseną.

2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje EIGE vaidmuo apibūdinamas taip: „Europos lyčių lygybės institutas padės Komisijai ir valstybėms narėms rengti ataskaitas apie ES lygmens indikatorius, pagal Pekino veiksmų platformą nustatytus probleminėms sritims, ir prireikus suformuluoti naujus rodiklius (pvz., sričiai „Moterys ir aplinkosauga“).

Valstybės narės sutarė dėl būtinybės stiprinti EIGE vaidmenį ir jo bendradarbiavimą su Europos Tarybai pirmininkaujančiomis valstybėmis narėmis kontroliuojant rodiklius ir rengiant naujus rodiklius.

Europos lyčių lygybės institutas teiks techninę pagalbą Europos Tarybai ir jai pirmininkaujančioms valstybėms narėms atliekant PDVP įgyvendinimo stebėseną bei peržiūrint ir rengiant rodiklius, be to, padės pirmininkaujančioms valstybėms narėms parengti reikiamus rodiklius bei lyginamąją informaciją. Šis darbas apims:

  • esamų rodiklių apimamų sričių kontrolę;
  • konsultavimą dėl esamų rodiklių tikslinimo ir tobulinimo;
  • pagalbą pirmininkaujančioms valstybėms narėms rengiant reikiamus rodiklius ir lyginamąją informaciją; būsimų pirmininkaujančių valstybių narių pasirinktų probleminių sričių analizę ir peržiūrą;
  • informavimą apie rodiklius ir jų sklaidą.
Kokias sritis pasirinko būsimos pirmininkaujančios valstybės narės?

Lenkija (2011 m. liepa – gruodis) peržiūrės atliktą darbą ES lygmeniu ir valstybėse narėse įgyvendinant sritį „Moterys ir ekonomika“, sutelkdama dėmesį į darbo ir šeimos gyvenimo balansą, atsižvelgiant į tikslą skatinti moterų ir vyrų darbo ir šeimos pareigų derinimą.

Danija (2012 m. sausis – birželis) pasirinko dar neparengtą sritį – „Moterys ir aplinkosauga“. Kadangi ši sritis labai plati ir dar netirta nei lyčių, nei ES aspektu, Danijos vyriausybė ir EIGE susitarė sutelkti dėmesį į lyčių ir klimato kaitos problemų analizę bei aptarimą. Be to, ši tema bus išplėsta analizuojant moterų dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su klimato kaitos politika ir derybomis. Galiausiai abi šalys diskutuos lyčių atstovavimo mokslinių tyrimų ir švietimo srityse, susijusiose su klimato kaitos temomis, klausimais.

„K“ sričiai – „Moterys ir aplinkosauga“ nustatyti šie strateginiai veiklos tikslai.

  • K.1. Aktyviai įtraukti moteris į sprendimų dėl aplinkosaugos priėmimą visais lygmenimis.
  • K.2 Integruoti lyčių problemas ir aspektus į subalansuotos plėtros politiką ir programas.
  • K.3 Stiprinti ar kurti mechanizmus plėtros ir aplinkosaugos politikų įtakai moterims vertinti nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu.
Ką EIGE iki šiol pasiekė šioje daro srityje?

2010 m. EIGE įgyvendino įvairią informacijos, susijusios su Pekino rodikliais, rinkimo veiklą. Sukaupęs patikimų išeities duomenų, Institutas pradėjo Esamų lyčių lygybės Europos Sąjungoje rodiklių ir statistinių duomenų studiją, kurios paskirtis – prisidėti prie dabartinių rodiklių derinimo ir naujų rodiklių rengimo. Dar viena studija skirta informacijai rinkti, gerajai praktikai identifikuoti ir ataskaitai apie PDVP įgyvendinimo metodus parengti. Tai Pekino rodiklių įgyvendinimo Europos Sąjungoje metodų studija.

EIGE vaidmuo peržiūrint, tikslinant ir tobulinant esamus bei rengiant naujus rodiklius aptartas kelių ekspertų susitikimų metu. Įkurta Pekino rodiklių Darbo grupė  , kurioje dalyvauja įvairių valstybių narių atstovai. Šios darbo grupės tikslas – padėti EIGE parengti patikimą, suderintą kokybinę informaciją, reikalingą PDVP įgyvendinti, visų pirma probleminių sričių rodikliams, kontroliuoti.

EIGE prisiima atsakomybę už pirmininkaujančios valstybės ataskaitos rengimą. 2010 m. EIGE užmezgė kontaktus, aptarė paramos strategijas ir pradėjo rodiklių peržiūrą bei rengimą, skirtą būsimam Lenkijos ir Danijos pirmininkavimui. Pirmojoje 2011 m. pusėje susisiekta su reikiamomis institucijomis, susijusiomis su Kipro pirmininkavimu 2012 m., ir aptartas būsimas bendradarbiavimas ir numatoma peržiūros sritis.

Kur galima rasti daugiau informacijos?
Expand topic questions | Collapse topic questions

Lyčių lygybės indeksas

Kas tai yra lyčių lygybės indeksas?

Vertinimo ribų plėtimas visada labai aktualus besikeičiančioje visuomenėje.  Tikėtina, kad Europoje vykstantys ekonominiai, socialiniai ir demografiniai pokyčiai turi diferencinį poveikį moterims ir vyrams. Kad būtų galima geriau įvertinti lyčių lygybės būklę ir stebėti pažangą, Europos Komisija pirmą kartą imasi kurti lyčių lygybės indeksą.

Lyčių lygybės indekso paskirtis – būti patikima ir prieinama statistine priemone bei lyginamuoju standartu būklei įvertinti. Jis naudojamas ir stebėti šalių pažangai ar regresui lyčių lygybės srityje laikui bėgant. Visuotinai priimta ir suderinta metodika pagrįstas indeksas turėtų būti veiksminga kontrolės priemonė nustatant lyčių lygybės tendencijas ES bei pavienių valstybių narių lygmeniu ir šalies padėties teigiamybes bei trūkumus, atliekant skirtingų valstybių palyginimą.

Indeksas bus pagrįstas valstybių narių sutarta faktinės lyčių lygybės (ar nelygybės) vertinimo koncepcija ir turėtų apibendrinti sudėtingas daugiadimensines realijas. Tai padės priimti reikiamus sprendimus. Dėl indekso šalies rodiklių ir pažangos klausimai turėtų atsidurti politikos darbotvarkės pradžioje.

Lyčių lygybės indeksas, kaip sudėtinis rodiklis, supaprastina lyčių lygybės reiškinį neprarandant esminės informacijos ir sudarant sąlygas atlikti duomenų sintezę, kurios rezultatas – pagrįstas ir patikimas modelis. Indeksas interpretuojamas lengviau nei daugybė pavienių rodiklių. Šios indekso ypatybės turėtų leisti jo naudotojams veiksmingai palyginti sudėtingas dimensijas ir prisidėti prie geresnio visuomenės informavimo apie lyčių lygybę (ar nelygybę) Europos Sąjungoje.

Kodėl EIGE kuria lyčių lygybės indeksą?

Lyčių lygybės indeksu siekiama paskatinti šalis skirti daugiau dėmesio lyčių lygybei, įskaitant duomenų apie lyčių aspektu jautrius klausimus rinkimą. Tai reiškia, kad indeksas turėtų būti ne vien tik šalių eilės sudarymas pagal rezultatus; jis turėtų nustatyti lygybės (ar nelygybės) laipsnį tam tikru laiko momentu ir atskleisti, kiek valstybė narė yra priartėjusi prie (ar nutolusi nuo) visuomenės, kurioje užtikrinta lyčių lygybė. Indekso rezultatai galėtų prisidėti prie Nelygybės studijos, skirtos suformuoti politikai nelygybei mažinti.

Lyčių lygybės indekso politinis aktualumas reiškia ir tai, kad sudarant indeksą turėtų būti atsižvelgta į lyčių lygybės rodiklius Europos Sąjungos kontekste bei jos strategiją vyrų ir moterų lygybės srityje.

Koks EIGE veikimo būdas rengiant indeksą ir kokie procesai sudaro indekso rengimą?

Rengiant lyčių lygybės indeksą būtina taikyti dvilypį procesą.

Vertinant valdymo požiūriu, būtina rasti reikiamą sistemą ir būdą valstybių narių sutarimui užtikrinti. Todėl bus rengiamos diskusijos su pagrindiniais suinteresuotaisiais asmenimis aplinkoje, skatinančioje ES ir jos valstybių narių politikos bei veiksmų vienybę.

Siekiant padidinti dabartinių procesų vertę, šių diskusijų struktūra bus paremta

  • dimensijų, kurias indeksas apims ES kontekste, analize;
  • indekso sąryšio su valstybių narių jau turimais įsipareigojimais identifikavimu.

Vertinant techniniu aspektu, šis darbas atliekamas keliais etapais, atsižvelgiant į būtinybę užtikinti  taikomos statistinės metodikos pagrįstumą ir skaidrumą. Pradedama nuo lyčių lygybės Europoje koncepcijos apibrėžimo, tada klasifikuojami ir renkami suderinti 27 valstybių narių duomenys, pasirenkamas kintamasis, kuriuo remiantis bus konstruojamas pats indeksas, kintamieji standartizuojami, siekiant jų palyginamumo, duomenys sveriami ir jungiami (agreguojami) ir galiausiai sudaromas ES lyčių lygybės indeksas.

Indekso kūrimo procesas nėra paprastas. Sudėtinio lyčių lygybės rodiklio kokybę, įskaitant interpretavimo patikimumą, lemia indekso kūrimo metodika. Šios metodikos prielaidos turi būti skaidrios ir patikrintos išsamia ir pagrįsta jautrumo analize. Kiti veiksniai – sistemos ir naudojamų duomenų kokybė.

Ką EIGE yra iki šiol pasiekęs šioje veiklos srityje?

2010 m. Institutas rinko informaciją daugiadimensinio ES lyčių lygybės indekso galimybių studijai. Siekiant inicijuoti diskusiją apie metodiką, esmines ypatybes ir problemas bei įvertinti sudėtinio rodiklio kūrimo aspektus, pavyzdžiui, dimensijų pasirinkimą ir svorį, galimybes gauti suderintus duomenis, antrojoje 2010 m. pusėje pradėta įgyvendinti Europos Sąjungos lyčių lygybės indekso koncepcijos ir esminės struktūros studiją. Šis tyrimas iš dalies remiasi Galimybių studija ir analize „Europos Sąjungos lyčių lygybės indekso link“,  Europos Komisijos parengta dar 2003 m.

Studijoje pateiktas pradinis pasiūlymas sukurti pagrindinį indeksą, numatant galimybę vėliau jį išplėsti parengiant lydimuosius indeksus. Pradėti ir indeksui aktualių dabartinių ES bei valstybių narių duomenų šaltinių (duomenų bazių, apklausų, administracinių duomenų šaltinių) nustatymo, identifikavimo, analizės ir vertinimo procesai.

Remiantis ankstesnėmis pastangomis sukurti ES lyčių lygybės indeksą, studijoje aptariamos galimybės patobulinti skaičiavimo metodus ir komponentų bei rodiklių aktualumas. Su šiuo tyrimu bus galima susipažinti 2011 m. pabaigoje mūsų tinklalapyje ir Išteklių ir dokumentų centre.

Sukurta ekspertų darbo grupė, sudaryta daugiausia iš statistikos specialistų, tyrėjų ir sociologų, nagrinėjančių lyčių lygybės klausimus ir, visų pirma, dirbančius lyčių lygybės rodiklių rengimo srityje. Darbo grupės tikslas – paremti EIGE darbą, laiku teikiant tinkamus, kontekstinius duomenis ir praktinį patyrimą suderintų nacionalinių duomenų atžvilgiu. Be to, reikalinga ekspertų parama žiniomis ir patirtimi, kad sudėtinis rodiklis atspindėtų lyčių lygybės daugiadimensiškumą Europos Sąjungoje.

Sudėtinis rodiklis formuojamas sujungiant pavienius rodiklius į vieną indeksą, remiantis baziniu vertinamosios daugiadimensinės koncepcijos modeliu.

Siekiant geriau panaudoti turimus duomenis ir informaciją bei integruoti lyčių dimensiją į apklausomis mažiau ištirtas sritis, pradėtas techninis bendradarbiavimas su „Eurostat“. 2011 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, siekiant tobulinti lyčių statistiką Europos Sąjungoje ir nustatyti papildančiuosius bei sinerginius veiksnius. 

Siekdamas rinkti gerosios rodiklių kūrimo praktikos pavyzdžius ir aptarti įvairią lyčių lygybės vertinimo metodiką, Institutas kuria tarptautinių organizacijų, kitų Europos institucijų ir akademinių ekspertų tinklą. Pirmasis susitikimas  su suinteresuotaisiais asmenimis iš įvairių šalių įvyko Vilniuje praėjusių metų gegužės mėnesį. Susitikime dalyvavo ir patirtimi dalijosi TDO, EBPO, JT EEK, „Social Watch“ ir ES pagrindinių teisių agentūros atstovai. Siekdamas dar labiau paskatinti debatus su partneriais, Institutas planuoja surengti susitikimų ciklą; tikslas – spręsti problemas, iškylančias universitetų, Europos institucijų, statistikos organizacijų mokslininkams tiriant, analizuojant ir stebint lyčių lygybę Europoje. 

Pasauliniai lyčių lygybės indeksai

Jungtinių Tautų plėtros programa

Su lytimi susijęs plėtros indeksas ir lyčių įgalinimo matas: dvi priemonės, skirtos su lytimi susijusiai žmonijos plėtrai pagrįsti ir analizei bei politikai aptarti

EBPO

Socialinės įstaigos ir lyčių indeksas: orientuotas į gilumines lyčių nelygybės priežastis

Pasaulio ekonomikos forumas

Pasaulinis lyčių atotrūkio indeksas: orientuotas į moterų – vadovių aspektą ir lyčių atotrūkį pasauliniu mastu 

 

„Social Watch“

Lyčių lygybės indeksas: išryškina lyčių nelygybę ir parodo įvairių pasaulio šalių situaciją. Vertinimas pagal tris dimensijas: švietimo, dalyvavimo ekonominėje veikloje ir įgalinimo.
Kas tai yra lydimasis indeksas?

Pagrindinio indekso lydimasis indeksas gali būti parengtas klausimams, kurie:  

  • suteiktų išsamesnės informacijos tam tikrose srityse, kurias pagrindinis indeksas irgi apima (pvz., užimamų pareigų kokybė);
  • neįeina į bendrąją koncepciją, nes duomenys nėra gaunami reguliariai arba juos sunku aprašyti rezultatų kintamųjų (pvz., smurtas dėl lyties) prasme.

Pagrindinio indekso su lydimaisiais indeksais sistemos sukūrimas suteiks daugiau lankstumo, be to, pats indeksas gali tapti naudingesnis.

Kur galima rasti daugiau informacijos?
Expand topic questions | Collapse topic questions

Lyčių lygybės aspekto integravimas

Kas tai yra lyčių lygybės aspekto integravimas?

Lyčių lygybės aspekto integravimas nėra tikslas pats savaime; tai moterų ir vyrų lygybės pasiekimo strategija. Ji reiškia šio aspekto įtraukimą į visapusišką Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių politiką ir visas programas.

Lyčių lygybės aspekto integravimo Europos Sąjungoje apibrėžimą pirmą kartą pateikė Europos Komisija savo pranešime 1996 m. (COM (96) 67 final): „(…) visų bendrųjų veiklos krypčių ir priemonių mobilizavimas konkrečiam tikslui – pasiekti lygybę, planavimo etape aktyviai ir atvirai įvertinant galimą jų poveikį atitinkamai vyrų ir moterų padėčiai (lyčių lygybės aspektu).“

Pabrėžta, kad: „sistemingas moterų ir vyrų sąlygų, padėties ir poreikių skirtumų įvertinimas visapusiškoje Bendrijos politikoje ir visuose veiksmuose – tai pagrindinė Komisijos įgyvendinamo „lyčių lygybės aspekto integravimo“ principo ypatybė. Tai nereiškia, kad Bendrijos programos ar ištekliai tiesiog turi tapti prieinamesni moterims; tai veikiau teisinių dokumentų, finansinių išteklių ir Bendrijos analitinių bei organizacinių gebėjimų mobilizavimas vienu laiku, siekiant visose srityse skatinti norą kurti subalansuotus vyrų ir moterų santykius.“

Kitą gerai žinomą lyčių lygybės aspekto integravimo apibrėžimą yra pateikusi Europos Taryba (1998): „lyčių lygybės aspekto integravimas – tai politikos procesų (re)organizavimas, tobulinimas, plėtra ir vertinimas, siekiant, kad politiką formuojantys asmenys įtrauktų lyčių lygybės aspektą į visapusišką politiką visais lygiais ir visais etapais.“

Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba (EPSCO) propaguoja sistemingą lyčių lygybės aspekto integravimo strategiją, apimančią:

  • veiksmingą veiklos krypčių įvertinimą jų poveikio lyčių lygybei aspektu;
  • statistinių duomenų rengimą pagal lytis;
  • rodiklių pažangai vertinti taikymą;
  • mokymo programas kompetencijoms lyčių lygybės srityje ugdyti.

Lyčių lygybės aspekto integravimas nepakeičia pozityvios veiklos moterų atžvilgiu. Kadangi Europos Sąjungoje tebėra lyčių nelygybės apraiškų, taikomas dvigubas principas: lyčių lygybės aspekto integravimas plius moterų vaidmenį iškeliantys konkretūs veiksmai; pastarieji – tai būdas ištaisyti diskriminaciją praeityje ir kompensuoti dabartinę nelygybę.

 

Ką vadiname metodais ir instrumentais?

Instrumentai – tai veiklai skirtos priemonės, kurias galima naudoti atskirai arba jungti formuluojant labai įvairias savo tikslais, veikimo būdais ir dimensijomis programas. Kai kurie instrumentai yra praktiniai, parengti naudoti, kiti – sudėtingesni skirtingų elementų junginiai.

Terminas „metodas“ šiame kontekste reiškia bendrąsias metodologijas, padedančias integruoti lyčių aspektą į politiką ir programas. Šios metodologijos numato strategišką įvairių instrumentų naudojimą ir siūlo nuoseklias sistemas (ar jų elementus) lyčių lygybės aspektui integruoti. Ir jas galima jungti siekiant rinkti informaciją, gilinti žinias ir formuluoti skirtingas programas.

Lyčių lygybės aspekto integravimo politikai rengti ir įgyvendinti skirtų instrumentų ir metodų pavyzdžiai (šis sąrašas sudarytas PRAGES programai – „Lyčių lygybės programų mokslo rekomendacijos“): geriausia/geroji praktika; knygos ir ataskaitos; praktinės bendrijos; konsultacijos; kursai, pamokos ir seminarai; duomenų bazės; rekomendacijų paketai; vadovai; stebėsenos ir vertinimo instrumentai; tinklai ir tinklų kūrimas; observatorijos; paslaugos pagal pareikalavimą; moksliniai tyrimai ir duomenų rinkimas; minimalūs standartai; mokymas, instruktorių mokymas ir mokymo medžiaga; diskusijų internetu erdvės ir teminiai tinklalapiai; lygios teisės ir moterų teisių vertinimas; lyčių lygybės analizė; lyčių lygybės biudžeto sudarymas; lyčių lygybės įtakos analizė ir vertinimas; lyčių lygybės aspekto įtraukimas į projekto ciklą; tarpsektorinis veikimo būdas; stebėsena ir vertinimas; daugelio suinteresuotųjų asmenų įtraukimo principas. 

EIGE yra pasirinkęs instrumentus ir metodus pagal Europos Tarybos dokumente „Lyčių lygybės aspekto integravimo koncepcija“ pasiūlytą klasifikaciją, metodiką ir gerosios praktikos pavyzdžius. Šiame dokumente metodai ir instrumentai apibrėžiami kaip „(…) priemonių, skirtų praktiškai įgyvendinti  lyčių aspekto integravimo strategiją, t. y. (re)organizuoti, tobulinti, plėtoti ir vertinti politikos procesus, siekiant integruoti lyčių lygybės aspektą, grupės arba tipai“. Jie skirstomi į analitinius, švietimo, konsultacinius ir įtraukimo metodus bei instrumentus.

Šie instrumentai apima: statistinius duomenis, apklausas ir prognozes; sąnaudų ir naudos analizes; mokslinius tyrimus; kontrolinių klausimų sąrašus; gaires ir technines užduotis; poveikio lyčių lygybei vertinimo metodus; stebėseną; informuotumo didinimą ir mokymo kursus; paskesnę kontrolę; vadovus ir vadovėlius; edukacinę medžiagą naudoti mokyklose; darbo ar valdymo grupes ir „smegenų bankus“; žinynus, duomenų bazes ir organizacines schemas; vyrų ir moterų dalyvavimą priimant sprendimus.

Ką reiškia geroji praktika?

Geroji praktika dažnai taikoma skatinant lyčių lygybę ir dalijimąsi patirtimi, kaip integruoti lyčių lygybės aspektą į ES institucijų ir valstybių narių politiką ir programas. Gerosios praktikos dokumentavimas reiškia teigiamų žingsnių link lyčių lygybės užtikrinimo registravimą. Gerąją praktiką reikia pripažinti, dalytis ja ir ją aiškintis: jos elementai – sąlygos, kuriomis ji tinkama, ir sąlygos, kuriomis ji netinkama; pasiteisinę mechanizmai turi būti identifikuojami ir skleidžiami.

Ataskaitoje, parengtoje Europos Sąjungos Tarybos užsakymu ir aptariančioje praktinius valstybių narių veikimo būdus, įgyvendinant Bendrojo reglamento 16 straipsnį dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo, geroji praktika apibrėžiama kaip „bet kuris veiksmas, instrumentas ar metodas, kuriuo siekiama 16 straipsnio nuostatas integruoti (numanomai ar aiškiai)į veiksmų programą ir (ar) bet kurį jo įgyvendinimo etapą“.  Studija rodo, kad yra tam tikras lyčių lygybės aspekto integravimo modelis, kurį galima vadinti gerąja praktika – priešingai daliniams ar grynai formaliems sprendimams.

Gerosios praktikos apibrėžimų galima rasti ir literatūroje, pateikiančioje kai kuriuos sėkmingos gerosios praktikos principus (remiantis dokumentu „Lyčių lygybės principas naujosiose ESF programose (2007–2013 m.), 2006 m.):

  • principo „iš viršaus į apačią“ taikymas, esant aiškiai politinei valiai ir pakankamų  išteklių paskirstymui;
  • tinkamų lyčių lygybės tikslų suformulavimas remiantis lyčių lygybės analize;
  • tinkamos įgyvendinančios priemonės visais sistemos lygmenimis (valdymo, stebėsenos, kontrolės, vertinimo);
  • strategijos, įtraukiančios žmones iš visos sistemos, – už gerąją praktiką atsakingi visi;
  • reikiamos žinios ir patyrimas visais sistemos lygmenimis;
  • subalansuotas moterų dalyvavimas priimant sprendimus.
Koks EIGE vaidmuo?

2010 m. EIGE pradėjo konsultacijas su suinteresuotaisiais asmenimis ir užsakė parengti keletą įvadinių dokumentų (angl. background papers), siekdamas nustatyti darbo ties metodais ir instrumentais prioritetus. Nustatant prioritetus buvo atsižvelgta į tai, kad ateityje metodų ir instrumentų, skirtų lyčių lygybei skatinti ir lyčių lygybės aspektui integruoti, plėtojimo darbą gali sudaryti šios veiklos:

Metodų ir instrumentų rinkimas – informacija apie ES institucijų ir valstybių narių naudojamus instrumentus ir metodus:

  • sistemos, skirtos informacijai apie gerąją praktiką saugoti, jos paieškai ir prieigai (gerosios praktikos duomenų bazės), sukūrimas;
  • sistemingas, nuolatinis šios informacijos rinkimo ir atnaujinimo darbas;
  • ryšių su instrumentų ir metodų kūrėjais užmezgimas ir nuolatinis keitimasis informacija su jais;
  • dabartinių duomenų bazių konsolidavimas (gerajai praktikai taikomas „vieno langelio“ principas).

Apdorojimas

  • Metametodikos instrumentams ir metodams suskirstyti į kategorijas bei įvertinti sukūrimas;
  • analizavimas – pasirinktų kategorizavimo ir vertinimo metodų taikymas;
  • kokybiniais ir kiekybiniais tyrimais paremtos lyginamosios studijos;
  • modifikacijų, specialiai pritaikytų sprendimų r naujų modelių kūrimas;
  • gerosios praktikos procesų stebėsena ir įvairių instrumentų bei metodų efektyvumo įvertinimas.

Sklaida

  • Informacija apie esamus instrumentus prieinama vartotojams per tinklalapį, darbuotojų praktikų tinklas, susitikimai ir leidiniai;
  • specialiai pritaikytų ir naujų instrumentų sklaida;
  • gerosios praktikos instrumentų ir metodų skatinimas;
  • „gerosios praktikos bendruomenės“ – gerosios praktikos profesionalų tinklas.

2010 m. EIGE pradėjo įgyvendinti minėtus uždavinius:

  • kurdama informacijos rinkimo, apdorojimo ir sklaidos koncepciją, kaip neatsiejamą EIGE Išteklių ir dokumentų centro dalį;
  • rengdamasi rinkti informaciją apie instrumentus ir metodus bei gerąją praktiką lyčių lygybės aspekto integravimo srityje;
  • pradėdama darbą ties instrumentais ir metodais bei gerąja praktika keliose pasirinktose prioritetinėse srityse.
Kokios yra EIGE darbo ties instrumentais ir metodais bei gerąja praktika prioritetinės sritys?

2010 m. buvo apibrėžtos trys prioritetinės darbo ties instrumentais ir metodais bei gerąja praktika sritys:

1. Europos Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių pasirinktos prioritetinės sritys;

2. Sisteminis požiūris į mokymą lyčių lygybės srityje, kaip vieną iš reikšmingų lyčių lygybės skatinimo ir lyčių lygybės aspekto integravimo instrumentų;

3. Standartų ir objektyvių kriterijų, skirtų gerosios praktikos lyčių lygybės aspektui integravimo srityje klasifikuoti.

Prioritetinės sritys buvo pasirinktos siekiant nustatyti lyčių lygybės aspekto integravimo ir lyčių lygybės skatinimo instrumentus bei metodus, ties kuriais EIGE turėtų pradėti dirbti pirmiausia, ir sritis, į kurias reikia labiausiai atkreipti dėmesį renkant informaciją apie esamus instrumentus ir metodus bei gerąją praktiką. Šis procesas bus pradėtas atliekant dabartinių lyčių lygybės aspekto integravimo metodų tyrimą – bus užsakyta parengti įvadinius dokumentus (angl. background papers) trimis temomis:  mokymas lyčių lygybės srityje; lyčių lygybė ir intersekcionalumas; lyčių lygybės aspekto integravimas į Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Įvadinių dokumentų rezultatai bus analizuojami.

Surengtos konsultacijos su EIGE Ekspertų forumo pasiūlyta ekspertų grupe. Po konsultacijų nutarta sutelkti dėmesį į mokymą lyčių lygybės srityje (kaip lyčių lygybės aspekto integravimo instrumentą) ir pagrindinių būsimo darbo gerosios praktikos srityje kriterijų nustatymą. Užsakyta studija „Gerosios praktikos taikymas integruojant lyčių lygybės aspektą į ES institucijų ir valstybių narių politikas bei programas“ Šios studijos rezultatai padės atlikti metodologijos kūrimo darbą 2011 m. ir bus pateikti informacinio seminaro Briuselyje, skirto Europos Komisijos, valstybių narių, Europos Parlamento ir kitų EIGE suinteresuotųjų asmenų atstovams, metu 2011 m. lapkričio mėn.

Be to, buvo pasirinktos trys eksperimentinės teminės sritys, kuriose bus renkama informacija apie metodus ir instrumentus bei gerąją praktiką, siekiant sukurti pirmininkaujančių valstybių narių darbo ties pasirinktomis temomis metodologiją:

1. Darbo ir šeimos gyvenimo derinimo sritis – remiantis darbu, atliktu įgyvendinant Pekino rodiklius ir padedant Lenkijai jos pirmininkavimo laikotarpiu;

2. Smurtas dėl lyties – visų pirma orientuojantis į Observatoriją, kaip informacijos šia tema rinkimo priemonę;

3. informacijos apie srities „Vyrai ir vyriškumas“, laikomos horizontaliąja sritimi,  veikėjus, metodus, instrumentus ir gerąją praktiką rinkimas; tai bus vienas iš EIGE ateities darbų. 

Kaip numatyta reglamente, EIGE pradėjo dirbti ties kai kuriais metodais ir instrumentais, pripažintais gerąja praktika lyčių lygybės aspekto integravimo ir lygčių lygybės skatinimo srityje. Iki 2012 m. EIGE turi parengti visapusę poziciją gerosios praktikos atžvilgiu. Bus parengtas kriterijų, pagal kuriuos metodai ir instrumentai bus identifikuoti kaip geroji praktika, rinkinys. EIGE skelbs gerąją praktiką savo tinklalapyje, analizuos ją ir skleis informaciją apie veiksmingus metodus bei iniciatyvas.

Expand topic questions | Collapse topic questions

Resource and Documentation Centre

There are no questions available

Loading please wait...
loader